Praktikoje pastebima, kad vidutinio ir smulkaus verslo savininkai dažnai į buhalterius kreipiasi visais finansų klausimais, įskaitant net ir biudžeto rengimą, finansinių srautų planavimą ir kitus. Dažniausiai tai lemia noras sutaupyti – manoma, jog finansų vadovas (angl. CFO) tiesiog yra per brangus. Vis tik tinkamam finansų valdymui vadovo pozicija – būtina, o ir galimybių šiandien tokį žmogų turėti greta – apstu, įskaitant net ir jo nuomą. Tad kokiais atvejais reikalingas buhalteris, o kada geriau į komandą ieškoti ir finansų vadovo? Ar įmanoma šias pozicijas apjungti?
Lietuvos įstatymai numato, kad bet kuris verslą pradėjęs asmuo turi pradėti vesti buhalterinę apskaitą ir teikti duomenis bei deklaracijas valstybės institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ ir Statistikos departamentui. Būtent tam, pirmiausia, ir reikalingas buhalteris – tinkamai registruoti įmonės finansinius duomenis apskaitoje ir vėliau teikti duomenis vidiniams ir išoriniams partneriams.
Nepaisant to, esu įsitikinęs, kad svarbiausiu buhalterio duomenų vartotoju turėtų tapti ne institucijos, bet įmonės vadovas. Jam pateikiamos suvestinės ir ataskaitos turi padėti suprasti įmonės finansinę situaciją, o ne tiesiog atsiskaityti prieš valstybę.
Tik čia dažnu atveju buhalterių kompetencijos ir pasibaigia – gebėdami tinkamai valdyti buhalterinę apskaitą ir paaiškinti skaičių kilmę ar reikšmę, šie specialistai įprastai negali nusakyti jų esmės ir svarbos, įvertinti įmonės efektyvumo. Taip yra todėl, kad buhalteriai ruošiami funkciniam dalyvavimui įmonės gyvenime, tačiau ne verslo procesų gerinimui.
Nepaisant to, daugiau nei pusė (51% ) buhalterių mano, kad jiems verslo konsultavimo kompetencijos tiesiog būtinos, norint ateityje sėkmingai vykdyti veiklą, rodo kompanijos „Sage“ kasmet atliekama pasaulinė buhalterijos specialistų apklausa. Tuo pat metu 62% apklaustųjų mano, kad dabartinių buhalterių ruošimo programų nepakaks norint sėkmingai veikti 2030 metais.
Problemas čia ir dabar, o ne ateityje norintis spręsti verslas buhalterių sektoriaus perversmo nelaukia ir jau dabar pagalbos tokioje situacijoje tikisi būtent iš finansų vadovų. Pastarųjų pritraukti į komandą negalinčios įmonės net gi yra pasiruošusios juos išsinuomoti konkrečiam laikotarpiui ar problemai spręsti.
Finansų vadovas – skaičių kalbos vertėjas
Čia ir išryškėja esminis buhalterių ir finansų vadovų skirtumas. Kol buhalteriai rūpinasi tvarkinga apskaita, pagrindinė finansų vadovo funkcija – buhalterinę skaičių kalbą paversti verslo kalba ir įmonės vadovui finansinius duomenis pristatyti taip, kad šie padėtų priimti sprendimus dėl ateities.
Finansų vadovas geba įvertinti, paskaičiuoti ir įvardyti, kokią finansinę įtaką turės versle daromi sprendimai ir pasirinkimai, o per tai – padeda verslui siekti savo tikslų. Ir ne tik finansinių – vadovybės konsultacijų bendrovės „EgonZehnder“ tyrimo duomenimis, 8 iš 10 finansų vadovų visame pasaulyje junta, jog jų atsakomybės labiausiai išaugusios tvarumo ir poveikio aplinkai (55%), strategijos kūrimo (38%) ir rizikų valdymo (36%) srityse.
Be to, bendradarbiaudamas su buhalteriais, finansų vadovas kuria tinkamas duomenų valdymo struktūras, padeda komandai įgyti finansų valdymo įgūdžių, moko įmonės komandą ir ugdo jos finansinį intelektą.
Ar finansų vadovas – privalomas?
Mažos ir vidutinės įmonės taupydamos finansus dažnai pasirenka finansų vadovo neturėti ir kliaujasi tik buhalterių paslaugomis. Ir iš tiesų tokio dydžio kompanijoms buhalterio gali visiškai pakakti, nes pinigų srautai, palyginti, nedideli. Ypač tais atvejais, kai buhalterio kompetencijos leidžia ne tik tinkamai suvesti duomenis, bet ir juos analizuoti bei patarti kai kuriais finansų valdymo klausimais.
Tuo tarpu didelės kompanijos be finansų vadovo tikrai neapsieis. Jis būtinas toms organizacijoms, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų arba jų apyvarta viršija milijoną eurų. Taip pat – sparčiai augančioms ir apyvartinio kapitalo neturinčioms kompanijoms, dažnai bendraujančios su bankais dėl paskolų suteikimo.
Tokiais atvejais dėl gerokai didesnio duomenų kiekio ir darbo krūvio buhalteris vadovų konsultacijoms gali skirti mažiau laiko. O ir augant pinigų srautams sunkėja būtini sprendimai, jų įtaka verslo ateičiai, tad ir buhalterio kompetencijų tokioje situacijoje dažniausiai nebepakanka.
Tiesa, siekiant spręsti šias problemas, stipriai auga finansų vadovo nuomos poreikis, kai aukšto lygio specialistas samdomas ne pilnu etatu, o konkrečiam laikotarpiui ar projektui. „Business Talent Group“ duomenimis, praėjusiais metais poreikis finansų vadovų nuomai išaugo 103% palyginti su metais prieš tai.
Toks poreikis suprantamas, mat dažnu atveju finansų vadovo nuoma yra sąlyginai nedidelė investicija, tačiau turi reikšmingą grąžą kompanijai.
Šaltinis: Verslo žinios.